Benamystę išgyvenantys asmenys viešojoje erdvėje vis dar apibūdinami kaip „nematomi“, „pakraščių“ ar „asocialūs“ žmonės“. Su žodžiu „žmogus“ – susitapatiname, o šalia esantis apibūdinimas tarsi atskiria mus nuo šios apibrėžties. Mąstome, kad „tai – ne apie mus“. Neatidžiai parinkti žodžiai ne tik smukdo žmogaus orumą, bet ir apriboja jo santykį su visuomene. Formuojama atskirtis: pradžioje – žodžiais, apibūdinimais, apibrėžtimis, vėliau – veiksmais, poelgiais, galiausiai – požiūriu, kai brėžiame ribą tarp „jie“ ir „mes“. Ilgainiui tai formuoja ne tik visuomenės požiūrį, bet ir benamių savivoką.

Apie tai ir dar daugiau skaitykite čia

Nuotrauka ir straipsnis bernardinai.lt