Raganos, benamiai ir pabėgėliai: kaip susitikti su visuomenės baubais
Spalio pabaigoje Lietuva tampa tarsi kultūrine kryžkele. Vienoje pusėje – Helovynas, triukšmingas, spalvotas, kviečiantis žaisti su baime. Kitoje – Vėlinės, tylus prisiminimo laikas, kviečiantis susitikti su netektimi. Skirtingos savo forma, šios tradicijos kalba apie tai, kas mus gąsdina. Apie tai, ką stumiame į paraštes, ką vadiname „ne mūsų pasauliu“. Ir abi – viena per žaismę, kita per tylą – kviečia pažvelgti į tai, kas jautru: į baimę ir į praradimą. Dirbdama socialinio darbo srityje daugiau nei dešimtmetį, matau, kaip gajus…