Kviečiame susipažinti su mūsų įstaigos darbuotojų įžvalgomis apie tai, ar alkoholio priklausomybė yra paveldima ir kokią reikšmę turi genetiniai bei aplinkos veiksniai.

Ar alkoholio priklausomybė yra paveldima?

            Alkoholio vartojimo sutrikimas (angl. Alcohol Use Disorder, AUD) dažnai laikomas paveldima liga. Vis dėlto šiuolaikiniai genetiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad toks požiūris yra pernelyg supaprastintas. Nors genetiniai veiksniai daro reikšmingą įtaką, priklausomybė nuo alkoholio nėra nulemta vien genų, o veikiau formuojasi dėl kompleksinės biologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos.

Genetika: rizika, bet ne likimas

            Dvynių ir šeimų tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali paaiškinti maždaug 40–60% alkoholio vartojimo sutrikimo rizikos, tačiau tai nereiškia tiesioginio paveldėjimo. Kaip pažymi JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (NIAAA): genai lemia apie pusę alkoholio vartojimo sutrikimo rizikos, tačiau aplinkos veiksniai taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį.

Svarbu tai, kad iki šiol nenustatytas vienas konkretus „alkoholizmo genas“. Priešingai, nustatyta, kad priklausomybę lemia kelių genų sukelti nedideli efektai (t. y. ji yra poligeninė). Kaip teigiama naujausiuose genetiniuose tyrimuose, alkoholio vartojimo sutrikimui įtaką daro daugybė genetinių variantų, kurių kiekvieno poveikis yra nedidelis. Kitaip tariant, genetika gali padidinti jautrumą, bet ji nenulemia galutinio rezultato.

Poligeninis modelis ir epigenetika

Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai rodo, kad alkoholio priklausomybė yra poligeninis sutrikimas – prie jo prisideda daugybė, kartais net šimtai ar tūkstančiai skirtingų genetinių variantų. Kaip savo darbuose pažymi Howard J. Edenberg, nėra vieno geno, kuris lemtų alkoholizmą; tai veikiau daugelio genų ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ir epigenetiniai mechanizmai – tai genų raiškos pokyčiai, kuriuos gali paveikti aplinka. Kitaip tariant, net ir turint tam tikrą genetinį polinkį, aplinkos veiksniai gali jį sustiprinti arba susilpninti, todėl paveldimumas nėra vienintelis lemiantis veiksnys.

Aplinkos ir socialinių veiksnių reikšmė

            Net ir esant genetiniam polinkiui, priklausomybės išsivystymas didele dalimi priklauso nuo aplinkos, gyvenimo sąlygų ir asmeninės patirties. Tyrimai rodo, kad reikšmingą vaidmenį čia atlieka šeimos elgesio modeliai, socialinė aplinka ir draugų įtaka, patiriamas stresas ar trauminės patirtys, taip pat kultūrinės normos bei alkoholio prieinamumas.

Psichiatrijos literatūroje pabrėžiama, kad būtent aplinkos veiksniai – ypač šeimos ir socialinis kontekstas – yra svarbūs formuojantis priklausomybės sutrikimams. Be to, epidemiologiniai duomenys rodo, kad dalis asmenų, susiduriančių su alkoholio vartojimo sutrikimu, neturi šeiminės priklausomybės istorijos, todėl genetika negali būti laikoma būtina šios būklės atsiradimo sąlyga.

Priklausomybė – kompleksinis procesas

            Šiuolaikinėje medicinoje alkoholio vartojimo sutrikimas apibrėžiamas kaip kompleksinis, daugiafaktorinis sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad priklausomybės formuojasi dėl biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Tai reiškia, kad šį sutrikimą lemia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių skirtingų sričių tarpusavio poveikis: biologiniai aspektai (pvz., genetika ar smegenų veikla), psichologiniai veiksniai (emocijos, elgesio modeliai) ir socialinė aplinka (kultūra, gyvenimo sąlygos). Šis požiūris vadinamas biopsichosocialiniu modeliu ir šiandien plačiai taikomas medicinoje.

Ką tai reiškia praktiškai?

            Net jei žmogus turi genetinį polinkį, tai nereiškia, kad priklausomybė būtinai išsivystys. Lygiai taip pat žmogus be genetinio polinkio gali susidurti su šia problema dėl stiprios aplinkos įtakos.

Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio priklausomybė nėra paveldima liga siaurąja prasme. Nors genetiniai veiksniai gali didinti riziką, jie savaime šios būklės nenulemia. Dabartiniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad priklausomybė formuojasi dėl sudėtingos genų ir aplinkos sąveikos, todėl ją reikėtų vertinti kompleksiškai.

            Todėl tiksliausia teigti, kad paveldimas yra ne pats alkoholizmas, o tik tam tikras biologinis pažeidžiamumas, kurio pasireiškimas priklauso nuo aplinkos ir gyvenimo patirties.

Vilniaus „Vilko pėdos“ namų socialinė darbuotoja Jelena Bačišienė