Šiuolaikinėse meno terapijos praktikose paplitęs vadinamasis Leonardo da Vinčio metodas pristatomas kaip kūrybos principu grįstas emocijų reguliavimo būdas, kurio esmė — emocinę būseną keisti per judesį, formą, spalvą ir ritmą, taip artimai atliepiant tiek renesansinio mąstytojo filosofiją, tiek šiandienos psichologijos įžvalgas.

Internete paplitęs Leonardo da Vinčio metodas dažnai pristatomas kaip paprastas būdas reguliuoti emocijas per kūrybą. Nors pats Leonardo šių konkrečių taisyklių nesuformulavo, jos neatsirado be priežasties — jos labai artimos jo kūrybos filosofijai, darbo stiliui ir tam, kaip jis naudojo meną ne tik kaip profesiją, bet ir kaip psichologinę praktiką.

Metodas grindžiamas idėja, kad kūrybinis judesys keičia emocinę būseną, o forma, spalva ir ritmas padeda išlaisvinti įtampą bei suprasti save. Tai iš esmės sutampa su šiuolaikinės meno terapijos principais.

Kodėl visa tai siejama su Leonardo da Vinčiu?

Leonardo da Vinčis nuolat naudojo kūrybą savo vidinei būsenai reguliuoti. Jo užrašų knygelėse gausu besikartojančių linijų, spiralinių formų, ornamentų, geometrinių tinklų ir vandens bangavimo eskizų, kurie buvo ne tik meniniai pratimai, bet ir jo savistabos bei mąstymo struktūravimo būdas. Jis tikėjo, kad rankos judesys gali keisti proto būseną, todėl meninė veikla jam tapo emocijų „išrašymo“, proto nuraminimo ir susikaupimo atkūrimo priemone — labai artima šiandieninėms psichologinėms praktikoms. Būdamas tikras sensorinio tyrinėjimo meistras, Leonardo nuolat dirbo su formomis, faktūromis ir medžiagomis, kurios natūraliai ramina nervų sistemą. Dėl šių savybių jo vardas tapo kūrybos ir daugialypio mąstymo simboliu, todėl šiuolaikiniai emocijų reguliavimo metodai organiškai siejami su jo kūrybine dvasia.

Kūrybinių emocijų veiksmų sąrašas

• Pavargai – piešk gėles.
• Pyksti – piešk linijas.
• Skauda – lipdyk.
• Nuobodu – spalvink lapą įvairiomis spalvomis.
• Liūdna – piešk vaivorykštę.
• Baisu – pink makramė arba kurk aplikacijas iš audinių.
• Jauti nerimą – sukurk lėlytę.
• Piktina – plėšyk popierių į smulkius gabalėlius.
• Neramu – lankstyk origamį.
• Įsitempei – piešk ornamentus.
• Svarbu prisiminti – piešk labirintus.
• Nusivylęs – padaryk paveikslo kopiją.
• Nusiminei – piešk kelius.
• Reikia ką nors suprasti – piešk mandalas.
• Reikia greitai atsigauti – piešk peizažus.
• Nori suprasti savo jausmus – piešk autoportretą.
• Svarbu įsiminti būseną – piešk spalvotas dėmes.
• Reikia sisteminti mintis – piešk korio ar kvadratų formas.
• Nori pažinti save ir savo norus – kurk koliažą.
• Svarbu sutelkti mintis – piešk taškais.
• Ieškai išeities – piešk bangas ir apskritimus.
• Jauti, kad įstrigai – piešk spirales.
• Nori susikoncentruoti į tikslą – piešk tinklelius ir taikinius.

Kodėl mums svarbu reguliuoti emocijas?

Emocijų reguliavimas — tai ne prabanga ir ne psichologinis „užsiėmimas“, o būtina kasdienio gyvenimo dalis. Šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, informacijos gausa ir nuolatiniai reikalavimai žmogui kelia didelį emocinį krūvį.

Emocijų valdymas padeda žmogui išlikti stabiliam ir atspariam kasdienio gyvenimo iššūkiams. Jis saugo nuo perdegimo, leidžia lengviau susitelkti į užduotis ir priimti aiškesnius, labiau apgalvotus sprendimus. Gebėjimas reguliuoti vidinę būseną taip pat gerina santykius su kolegomis bei klientais, nes mažėja impulsyvių reakcijų ir nesusikalbėjimo rizika. Be to, žmogus greičiau atsigauna po įtemptų situacijų ir lengviau grįžta į emocinę pusiausvyrą, kuri būtina tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Kai mes mokame reguliuoti savo vidines būsenas, mes mažiau reaguojame impulsyviai ir išlaikome profesionalumą net sudėtingomis aplinkybėmis.

Žmonėms, susiduriantiems su gyvenimo sunkumais, emocijų valdymas suteikia vidinę atramą ir padeda sumažinti nerimą, liūdesį ar įtampą. Gebėjimas aiškiau įvardyti savo jausmus leidžia geriau suprasti, kas vyksta viduje, o tai mažina bejėgiškumo jausmą ir padeda išvengti chaotiškų reakcijų. Tokia emocinė savikontrolė didina žmogaus gebėjimą įveikti kasdienius ir krizinius iššūkius, suteikia daugiau stabilumo ir leidžia jaustis labiau valdant savo gyvenimo situaciją.

Tokie paprasti kūrybiniai veiksmai kaip piešimas ar spalvinimas tampa emocinio stabilumo praktika, kurią žmogus gali atlikti bet kada ir be jokių specialių priemonių.

Galiausiai, emocijų reguliavimas yra pagrindas geresnei savijautai, sveikesniems santykiams ir didesniam efektyvumui tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Kūrybiniai metodai, tokie kaip šis, suteikia saugų ir paprastą būdą grįžti į vidinę pusiausvyrą.

Inga Rudenkaitė